Kaune įsikūrusi moderni ambulatorinės reabilitacijos įstaiga „Pagrindinis ortopedijos servisas“ savo veiklą pradėjo 2009 metais, tačiau jau sulaukė daug šiltų atsiliepimų. Čia atvykę pacientai medikų visada pasitinkami ir išlydimi su šypsena.

„Man trūko bicepso sausgyslė, operavo petį, tad trečia savaitė, kai šioje įstaigoje lankau įvairias procedūras. Reikia, kad ranka vėl būtų veikli, tokia, kaip buvo. Jau po savaitės pajutau pagerėjimą, kaskart jaučiuosi vis geriau. Man dar gydo ir kojos nudegimą, nes kitoje gydymo įstaigoje net nepatarė, ką daryti. Čia labai malonus aptarnavimas“, – komplimentų įstaigos personalui negailėjo Eglė Sakalauskienė.

Kiekvienam žmogui, atvykusiam į ambulatorinę reabilitaciją, procedūros skiriamos individualiai. „Reabilitacija prasideda nuo atvykusiojo apžiūros. Liga ar operacija gali būti panaši, bet kiekvienas žmogus skirtingai jaučiasi ir skirtingai gyja“, – aiškino „Pagrindinio ortopedijos serviso“ direktorė Aurelija Kliučinskienė.

Jos vadovaujamoje įstaigoje teikiamos paslaugos žmonėms, patyrusiems tiek sportines, tiek buitines traumas. Paklausta, ar tarp pacientų dažnai pasitaiko futbolininkų, direktorė atsakė: „Žinoma, futbolininkus teko gydyti. Ir mėgėjus, ir profesionalus. Pas mus lankėsi ir FBK „Kauno“ futbolininkai, vienas užsienyje rungtyniavęs žaidėjas. Futbolininkai dažniausiai kreipiasi, kai atsiranda problemų su kelio kryžminiais raiščiais, čiurna, menisku“.

Rekomenduoja neskubėti

„Reabilitacija trunka 14 dienų. Pacientams atliekamos įvairios procedūros: masažai, mankštos, ergoterapija, magneto terapija, elektrostimuliacija. Taikomos naujausios metodikos, kurias naudoja Šveicarijos olimpinės rinktinės gydytojai. Mes didelį dėmesį skiriame mankštoms, žiūrime, kad žmonės nešiotų chirurgo paskirtus įtvarus, laikytųsi paskirto režimo. Iš pradžių pacientams skiriame pasyvią mankštą, kuri vėliau pereina į aktyvią – kineziterapiją. Masažai suaktyvina kraujotaką, elektrostimuliacija stiprina gijimą. Kineziterapijoje naudojamos įvairios metodikos, kurios padeda žmonėms susigrąžinti prarastas funkcijas. Tam taikomos įvairios priemonės: Gymnic kamuoliai, lazdos, treniruokliai, svoriai“, – pasakojo Aurelija Kliučinskienė.

Gydytoja reabilitologė Jolita Naujokienė

Į šios įstaigos darbuotojų rankas patenka žmonės po įvairių operacijų, kojų kaulų lūžių, stuburo patempimo, alkūnių tunelinių sindromų. Į reabilitaciją atvyksta ir tie, kuriems pažeisti kojų, rankų ar sėdimasis nervas.

Pasak jos, net 80-90 proc. pacientų 14 dienų reabilitacijos neužtenka, daugelis pageidauja papildomų užsiėmimų. „Sportininkams, tarp jų ir futbolininkams, nederėtų skubinti įvykių, reikėtų visiškai išgyti, nes forsuojant įvykius galima pakreipti koją ar dar kažką ir vėl atsiranda problemų su raiščiais. Todėl mes rekomenduojame neskubėti, palaukti, kol tvirtai atsistos ant kojų ir galės sportuoti“, – teigė „Pagrindinio ortopedijos serviso“ direktorė.

Dirba labai kvalifikuoti specialistai

Šioje gydymo įstaigoje yra daug kabinetų ir salių: mankštų salė, iš trijų mažesnių salyčių susidedanti fizioterapijos salė, masažo kabinetai, gydytojų apžiūros kabinetai. Ergoterapijos salėje atliekama parafino terapija – šildymas parafinu. Taip pat atliekami vakuuminiai masažai kraujotakai pagerinti. Yra intermituojančios kompresijos, elektrokardiogramų kabinetai. Tai ypač aktualu sportininkams, kad galima būtų pastebėti ar nesutrikęs širdies ritmas. Sportininkams čia dažnai taikoma šalčio terapija.

Viena iš fizioterapijos procedūrų – giluminis masažas, kurį atlieka Birutė Rupšytė

„Pagrindinio ortopedijos serviso“ kolektyvas nėra didelis, jį sudaro 14 žmonių. „Pas mus dirba tik labai aukštos kvalifikacijos specialistai, visi diplomuoti ir įgiję magistro laipsnį. Fizioterapijos kabinete su elektros aparatais procedūras atlieka nemažą patirtį turinti Birutė Rupšytė. Ergoterapeute dirba Jurgita Navikaitė, kineziterapeutėmis – Agnė Kanavolaitė ir Vilma Sajatauskienė. Pastaroji turi 14 metų patirtį. Turime logopedą, psichologą, socialinį darbuotoją, tris gydytojus – Medicinos mokslų daktarą Liną Pauliukėną, gydytojas-reabilitologes Jolitą Naujokienę ir Romantę Danieliūtę. Taip pat pas mus dirba neurochirurgai – daktarai Bronius Špakauskas, Arūnas Žobakas, docentas Egidijus Marcinkevičius“, – kolektyvą pristatė Aurelija Kliučinskienė.

Turi modernų aparatą „Hivamat“

„Pagrindinis ortopedijos servisas“ Kaune pirmasis įsigijo modernų „Hivamat 200“ aparatą

Birutė Rupšytė su „Hivamat 200“ aparatu atlieka giluminį masažą – elektrostatiniu krūviu veikiami minkštieji audiniai. Tai mažina uždegimą, gerina kraujotaką. Šis aparatas su elektros stimuliacija pagreitina gijimą. „Prieš metus Kaune „Hivamat 200“ turėjome tik mes“, – sakė Birutė.

Ji atlieka ir elektrostimuliacijos procedūras. „Jos tinka po visų sportinių traumų, operacijų, nervų pažeidimų, stiprina raumenis. Pacientams atsiranda daugiau jėgų, judesių laisvumas“, – aiškino B.Rupšytė.

Kineziterapeutė Vilma Sajatauskienė turi 14 metų darbo patirtį

Kineziterapeutė V.Sajatauskienė papasakojo, kaip pacientas turi elgtis po kelio sąnario raiščių operacijos: „Per pirmąsias dvi savaites reikia riboti fizinį krūvį, naudoti kelio įtvarą, vaikščioti su ramentais. Galimi pratimai blauzdos raumenims. Po 3-4 savaičių ant operuotos kojos jau galima perkelti visą kūno svorį, važiuoti veloergometru, laipioti laipteliais. Po mėnesio reikia plaukioti, lipti laiptais. Dar vėliau rekomenduojamas ėjimas bėgimo takeliu, po truputį didinant krūvį. Nuo 12-os savaitės ant bėgimo takelio reikėtų bėgioti ristele. Praėjus trims mėnesiams įtvaro nebenaudoti, galimi judrūs pratimai. 16-ą savaitę pradedamas lengvas bėgimas lauke, o praėjus keturiems mėnesiams – ribota sportinė veikla. Maždaug po penkių mėnesių intensyvinama bėgimo ir judriųjų pratimų programa ir žmogus vėl gali pradėti sportuoti“.

Ačiū nuostabiam kolektyvui.