Medicininės reabilitacijos paslaugų skyrimo ir teikimo pokyčiai 2023 metais

      Keičiasi medicininės reabilitacijos paslaugų skyrimo tvarka. Nuo 2023 m. sausio 1 d. siuntimą gauti medicininės reabilitacijos paslaugas išduos ne šeimos gydytojas, o fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Siekiant supaprastinti reabilitacijos paslaugų skyrimo tvarką, atsisakyta siuntimo derinimo su teritorinėmis ligonių kasomis, t. y. gydytojams užteks parašyti siuntimą gauti medicininės reabilitacijos paslaugas ir nereikės pildyti formos Nr. 070/a-LK „Pažyma medicininės reabilitacijos paslaugai gauti“ (toliau – forma Nr. 070/a-LK).

Nuo 2023 m. sausio 1 d. pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugos bus vadinamos pradinės medicininės reabilitacijos paslaugomis. Šios paslaugos bus skiriamos atsižvelgiant tik į biopsichosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį (teisės aktuose ligų kodai nenurodomi). Pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos dėl tos pačios ligos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų ne daugiau kaip 2 kartus per metus.

Ambulatorinės reabilitacijos I ir ambulatorinės reabilitacijos II paslaugos sujungiamos ir bus vadinamos ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugomis. Šių paslaugų teikimo specialiuosiuose reikalavimuose taip pat nebus nurodomi diagnozių kodai, o tik ligų grupės ir biopsichosocialinių funkcijų sutrikimai, dėl kurių gali būti skiriama ambulatorinė reabilitacija.

Palaikomosios medicininės reabilitacijos namuose paslaugos bus vadinamos ambulatorinės medicininės reabilitacijos namuose paslaugomis. Šios paslaugos skiriamos vadovaujantis specialiųjų reikalavimų aprašais. Per 12 mėnesių bus skiriami 2 kursai palaikomosios reabilitacijos, atliekant po 10 kineziterapijos, ergoterapijos ir gydomojo masažo procedūrų.

• 2022-06-07 Medicininės reabilitacijos paslaugos, teikiamos „žaliojo koridoriaus“ principu

Skubiais atvejais sunkių būklių pacientai, pavyzdžiui, po insulto, infarkto, endoprotezavimo, sunkių traumų, sergantieji onkologinėmis ligomis, medicininei reabilitacijai bus nukreipiami „žaliaisiais koridoriais“, t. y. paslaugas jie gaus per trumpiausią nustatytą laiką prioriteto tvarka. „Žaliaisiais koridoriais“ bus nukreipiami ir vaikai, kuriems medicininė reabilitacija atliekama ligoninėse.

Pacientai reabilitacijos paslaugas „žaliaisiais koridoriais“ gaus ne tik valstybinėse, bet ir privačiose medicininės reabilitacijos įstaigose. Planuojama, kad ši tvarka įsigalios nuo 2023 m. pradžios.

Laiku ir kokybiškai suteiktos medicininės reabilitacijos paslaugos – svarbiausi gydymo sėkmės veiksniai sergantiesiems sunkiomis ligomis. Tai ypač svarbu žmonėms po įvairių traumų, insultų, infarktų, sudėtingų operacijų, sergantiems lėtinėmis ligomis. Jiems gydytojų ir medicininės reabilitacijos komandos specialistų nepertraukiama priežiūra reikalinga iškart po gydymo, kad paciento fiziologinės būklės būtų kiek įmanoma greičiau atstatytos, sveikimo procesas būtų kuo sklandesnis ar neprogresuotų negalia.

„Žaliojo koridoriaus“ principas turi veikti tam, kad sunkių būklių pacientams medicininės reabilitacijos nereikėtų laukti bendroje eilėje, šios paslaugos būtų pradėtos teikti laiku ir kuo efektyviau būtų pagerinta šių pacientų sveikatos būklė.

Medicininė reabilitacija – tai kompleksinis medicininių reabilitacijos metodų (kineziterapijos, ergoterapijos, klinikinio logopedo paslaugos, psichologinės ir socialinės pagalbos, gydomojo masažo ir fizioterapijos) taikymas, siekiant atkurti sutrikusias paciento biopsichosocialines funkcijas arba, esant negrįžtamiems organizmo pakitimams, jas kompensuoti, arba palaikyti pasiektą paciento biopsichosocialinio funkcinio pajėgumo lygį.

Medicininę reabilitaciją pacientui skiria ir siuntimą išrašo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas ar gydantis gydytojas stacionare (atsižvelgdamas į fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijas). Siunčiantis gydytojas nustato reabilitacijos trukmę ir sprendžia, ar reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos ambulatoriškai, ar stacionare. Kokia reabilitacinio gydymo rūšis ir gydymo trukmė bus pasirinkta, priklauso nuo paciento būklės, ligos sunkumo ir biopsichosocialinių funkcijų sutrikimų.

Medicininė reabilitacija taikoma asmenims po sunkių operacijų ir traumų ar sergantiesiems lėtinėmis ligomis. Šios paslaugos skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – SAM) 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1738 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir SAM 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1828 „Dėl Medicininės reabilitacijos ir antirecidyvinio sanatorinio gydymo paslaugų teikimo bendrųjų ir specialiųjų reikalavimų aprašų patvirtinimo“ (toliau – Įsakymai) patvirtintų aprašų nuostatomis.

Svarbu tai, kad pacientas turi teisę pats pasirinkti gydymo įstaigą, į kurią jam patogiau vykti. Jūsų paslaugoms Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje (www.vlk.lt ) veikiantis skyrelis „Medicininė reabilitacija“. Jame galima sužinoti apie laisvas vietas medicininės reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose, nurodomi jų adresai, telefonai, teikiamos paslaugos.

Nuo 2023 metų sausio mėnesio pirmojo etapo medicininės reabilitacijos paslaugos bus vadinamos pradinės medicininės reabilitacijos paslaugomis

Nuo 2021 m. sausio mėn. pradėtos teikti pirmojo ambulatorinės medicininės reabilitacijos etapo paslaugos ir taip išplėstos medicininės reabilitacijos skyrimo galimybės, nes atsisakyta paslaugų skyrimo ir apmokėjimo pagal atskirus medicininės reabilitacijos metodus (kineziterapiją, ergoterapiją, fizioterapiją ar masažą), neatsižvelgiant į suteiktų paslaugų kiekį. Dabar paslaugos skiriamos ir apmokamos kompleksiškai, vertinant bendrą suteiktų medicininės reabilitacijos priemonių skaičių. Vieno gydymo epizodo metu pacientai gali gauti iki 25 pirmojo ambulatorinės medicininės reabilitacijos etapo paslaugų.

Pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugos teikiamos vis aktyviau, 2021 metais šių paslaugų suteikta už 24,8 mln. Eur. Lyginant 2021 m. ir 2022 m. sausio-balandžio mėnesiais teiktas pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugas, stebimas žymus šių paslaugų gavusių pacientų skaičiaus augimas: nuo beveik 62 tūkst. 2021 metais iki 98 tūkst. 2022 metais. 2022 metais pirmojo medicininės reabilitacijos etapo paslaugų apmokėjimui skirta 29,4 mln. Eur PSDF biudžeto lėšų, taip pat planuojama dar didinti šių paslaugų finansavimą ir 2023 metais.

Ką būtina žinoti vykstant į reabilitacijos įstaigą

1. Medicininę reabilitaciją pacientui skiria ir siuntimą išrašo fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, įvertinęs biopsichosocialinių funkcijų sutrikimus ar gydantis gydytojas stacionare (atsižvelgdamas į fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijas). Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę ir vadovaudamasis Įsakymais patvirtintais aprašais, sprendžia, ar reabilitacijos paslaugos turi būti teikiamos ambulatorinėmis, ar stacionarinėmis sąlygomis.
2. Reabilitacijos įstaigą pacientas gali pasirinkti pats arba rekomendavus gydytojui, kai siunčiantysis gydytojas jį informuoja apie reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas.
3. Į medicininės reabilitacijos įstaigas pacientas privalo atvykti ne vėliau kaip per 21 kalendorinę dieną po reabilitacijos paslaugų paskyrimo. Jei pacientui reabilitacijos paslaugos yra indikuotinos vėliau, konkrečią atvykimo datą nustato gydytojas.

Svarbu:

• išankstinė registracija;

• atvykti  į priėmimą tik nurodytu laiku, 10 min. prieš vizitą;

• pepamirškite:

  • sportinės aprangos;

  • sportinės avalinės ar šlepečių;

  • rankšluosčio;

  • geros nuotaikos!

 Iki greito….

Būkite sveiki!

Su Pagarba:

VšĮ „Pagrindinis Ortopedijos Servisas“

Direktorė                                                                                                                                                                                                                                                                                   Aurelija Kliučinskienė

Telef.: 8-612-75880; 8 37 200781, 8 37 200782

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

INFEKCIJŲ KONTROLĖS REKOMENDACIJOS Rengiant Planinių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų etapinio atnaujinimo ir teikimo įstaigoje planą 2020 m. gegužės 6 d. 1.1 versija Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro-Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos (toliau – OV) 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. V-1019 „Dėl Planinių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų etapinio atnaujinimo ir teikimo įstaigoje plano rengimo reikalavimų“, asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – ASPĮ) turi parengti Planinių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų etapinio atnaujinimo ir teikimo įstaigoje planus (toliau – Planas). Plane turi būti nurodyta, kokiomis priemonėmis įgyvendinami visi minėtame OV sprendime, kituose teisės aktuose ir COVID-19 infekcijos epidemijos metu priimtuose OV sprendimuose numatyti reikalavimai. Siūloma vadovautis Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje skelbiamomis Lietuvos ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis. Svarbūs infekcijų plitimo prevencijos etapai ir jų įgyvendinimo rekomendacijos:

1. Būtina užtikrinti, kad į įstaigą nepakliūtų karščiuojantys pacientai, todėl rekomenduojama:

• visada, jei įmanoma, pasirinkti nuotolinę konsultaciją;
• registracijos telefonu ar internetu metu pacientus apklausti ir perspėti dėl simptomų ir kontakto su COVID-19 pacientais ar izoliacijoje esančiais asmenimis;
• atvykusiam į priėmimą pacientui prieš įeinant į patalpas matuoti temperatūrą,
• pakartotinai apklausti dėl simptomų ir kontakto su COVID-19 pacientais ar izoliacijoje esančiais asmenimis.

2. Kiekvienas į ASPĮ atvykęs pacientas turi dėvėti kaukę.

• Jei dėl atvykusio paciento dėvimos kaukės kyla abejonių, ar ji saugi ir švari, uždėti naują medicininę kaukę.

3. Darbuotojai turi tinkamai naudoti reikiamas asmens apsaugos priemones (AAP) pagal patvirtintus saugos lygius. Dėl AAP pasirinkimo būtina vadovautis OV 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 754 „Dėl asmens apsaugos priemonių naudojimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose pagal saugumo lygius“.

• Labai svarbu, kad personalas būtų aprūpintas ne tik AAP, bet ir apmokytas tinkamai jas užsidėti, naudoti ir saugiai nusiimti.
• Visas AAP dėvėti pagal reikalavimus – medicinines pirštines keisti po kiekvieno kontakto su pacientu, o medicinines kaukes – kai jos sudrėksta ar užsiteršia, bet ne rečiau kaip kas 4 val.
• Įstaigoje nenumatytiems atvejams turi būti sudaryti IV ar V saugumo lygio AAP rinkiniai, nurodyta, kur jie laikomi, ir apie tai informuoti visi darbuotojai. Higienos institutas 2020-05-06, 1.1 versija

4. Būtina sureguliuoti pacientų srautus bei užtikrinti minimalius darbuotojų ir pacientų kontaktus:

• teikiamos nuotolinės konsultacijos visais atvejais, jei galima;
• po kiekvieno paciento turi būti bent ne mažesnės kaip 10–15 min. pertraukos, kurių metu patalpos vėdinamos ir valomi / dezinfekuojami paviršiai;
• siekiant užtikrinti reikiamas pertraukas, gydytojas pacientus gali priimti paeiliui dviejuose kabinetuose, kol kitas kabinetas tvarkomas / vėdinamas; d. pacientai turi būti registruojami ir priimami taip, kad jiems netektų laukti ir kontaktuoti su kitais asmenimis koridoriuose (nenumatytų situacijų atveju būtina pasiūlyti jiems laukti lauke ar automobiliuose); e. apriboti nereikalingą medikų judėjimą įstaigoje ir tiesioginius kontaktus (kava ir užkandžiavimas, rūkymas, aptarimai ir pan.), socialiniam bendravimui pasirinkti saugią aplinką (pvz., pokalbiai lauke, laikantis saugaus atstumo); f. paslaugas pacientams, priklausantiems rizikos grupėms (vyresni, imunosupresiniai ir kt.), teikti pirmoje dienos pusėje; g. teikiant visas paslaugas (tarp jų ir reabilitacijos, kineziterapijos) vienu metu, specialistas paslaugą gali teikti tik vienam pacientui. 5. Būtina užtikrinti rankų higienos reikalavimų laikymąsi, įskaitant tinkamą pirštinių naudojimą ir keitimą: a. prie įėjimo į kliniką, kiekvieną skyrių ir pan. turi būti rankų antiseptikos tirpalai ir visų atvykstančiųjų bei išvykstančiųjų prašoma dezinfekuoti rankas. 6. Dėl nepalankios epidemiologinės situacijos svarbus ne tik patalpų valymas įprastiniais valikliais, bet ir dezinfekcija laikantis Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ nurodytų reikalavimų bei gamintojo rekomendacijų. Plane turi būti nurodytos konkrečios įstaigoje naudojamos medžiagos. 7. Plane išdėstoma numatyta aiški tvarka, jei darbuotojui ar pacientui nustatoma COVID-19 infekcija ar pasireiškia simptomai – kokiam įstaigos atsakingam asmeniui ar vadovui pranešama (nurodyti keli telefonų numeriai). 8. Būtina užtikrinti kasdienį darbuotojų sveikatos stebėjimą, kurį sudaro ne tik temperatūros matavimas, bet ir apklausa, atkreipiant dėmesį į nežymius simptomus (pvz., vienąkart pakilusią temperatūrą, KTI simptomus, trumpalaikį skonio ar uoslės netekimą ir pan.), bei darbuotojų skatinimas apie tai pranešti (dėl to jiems neturėtų grėsti finansiniai nuostoliai). Daugiau aktualios informacijos pateikiama Sveikatos apsaugos ministerijos interneto puslapyje www.sam.lt bei Higienos instituto interneto puslapyje http://hi.lt/korona. Rekomenduojama Plane išdėstyti, kaip bus užtikrinamas visų infekcijų kontrolės reikalavimų laikymasis, su Planu visi darbuotojai supažindinami pasirašytinai prieš pradedant teikti paslaugas. Įstaigos vadovo patvirtintas Planas siunčiamas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos. __________________________________________________ Parengė: dr. Rolanda Valintėlienė ir Asta Jurkevičienė. Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centras

 

Susipažinę su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – SAM) – Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu ,,Dėl planinių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų etapinio atnaujinimo ir teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose plano rengimo reikalavimais (toliau – Reikalavimai) 2020-04-29 d. Nr. V-1019 ir atsižvelgiant į infekcijų kontrolės principus bei turimą infrastruktūrą bei esamą sveikatos sistemos padėtį yra būtinas VšĮ ,,Pagrindinis ortopedijos servisas“ darbo optimizavimas ir pertvarkymas.

• VšĮ ,,Pagrindinis ortopedijos servisas“ (toliau – Viešoji įstaiga) pateikė planinių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų etapinio atnaujinimo ir teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje planą (toliau – Planas) Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos  ir nustato kaip bus etapiškai atnaujinamos ir teikiamos planinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
• Šis planas yra privalomas visiems įstaigos darbuotojams;

PLANINIŲ AMBULATORINIŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ (ASPP) ETAPIŠKO ATNAUJINIMO IR TEIKIMO PLANAS

1. INFRASTRUKTŪRA

 

• Apskaičiuoti maksimalius per vieną darbo dieną galimų priimti įstaigos pacientų skaičius;
• Įstaigos darbo organizavimas ,,vieno langelio“ principu;
• Įvertinti kabinetų, skirtų nuotolinėms ir tiesioginio kontakto su pacientu konsultacijoms skaičių;
• Sudaryti kiekvieno kabineto atskirų konsultacijų grafikus, nurodant kada vyksta tiesioginio kontakto su pacientu konsultacijos, kada – nuotolinės konsultacijos;
• Parengti planus ir užtikrinti kabinetų ir kitų įstaigos patalpų, daiktų, įrenginių, paviršių valymo/dezinfekcijos pagal infekcijų kontrolės reikalavimus nurodytus Lietuvos higienos normoje HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“), ir užtikrinta, kad kiekvienas kabinetas ar kita įstaigos patalpa (ir juose esantys daiktai, įrenginiai, paviršiai) būtų valomi po kiekvieno paciento vizito.

2. PERSONALO DARBO PRINCIPAI

 Užtikrinti, kad VšĮ ,,Pagrindinis ortopedijos servisas“ teiktų minimalus, būtinas paslaugai suteikti, asmens sveikatos priežiūros specialistų skaičius, pagal tai sudarant ir jų darbo grafikus.

• Užtikrinti, jeigu komandoje dirbantis asmens sveikatos specialistas dirba ir kitoje ASPĮ, tai, siekiant kryžminės taršos prevencijos, toks specialistas kiekvienoje ASPĮ, kurioje ASPP teikia tiesioginio kontakto su pacientu būdu, dirba ciklais;
• Tiesioginio kontakto ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys darbuotojai atsako už teisingą darbo skirtingose asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose deklaravimą ir darbo ciklais laikymąsi siekiant kryžminės taršos prevencijos, vadovaujasi direktorės įsakymu.
• Tiesioginio kontakto ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų neturėtų teikti darbuotojai priklausantys didesnei rizikos grupei:
  • Vyresni nei 60 metų amžiaus darbuotojai;
  • Darbuotojai, esantys rizikos grupėje ir sergantys lėtinėmis ligomis;
  • Nėščios moterys;
• Siekiant efektyviau panaudoti įstaigoje esančius kabinetus, juose galima teikti nuotolines konsultacijas. Kartu su nuotolines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių darbuotojų darbo grafikais, pateikiami ir kontaktiniai telefono numeriai.
• Užtikrinti, kad įstaigos darbuotojai naudotų asmeninės apsaugos priemones atsižvelgiant į saugumo lygius, nurodytus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. V-754 „Dėl asmeninės apsaugos priemonių naudojimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose pagal saugumo lygius“ priede;
• Numatyti detalius įstaigos personalo veiksmus, įtariant COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) atvejį Įstaigoje;
• Už tinkamą tiesioginio kontakto su pacientu ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų ir apimčių laikymąsi. Atsakingi visi įstaigos darbuotojai.

3. AMBULATORINIŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO PRIORITETAI

•  Užtikrinti, kad įstaigos prioritetas būtų teikiamas nuotoliniam ASPP teikimo būdui (vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymui, elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimui ir tęsimui, gydytojo specialisto, slaugytojo, kineziterapeuto, ergoterapeuto, medicinos psichologo, socialinio darbuotojo, logoterapeuto konsultacijoms, gydytojų, visų specialistų tarpusavio konsultacijoms, būtinųjų tyrimų paskyrimui).
• Tiesioginio kontakto su pacientu ASPP teikiamos, kai dėl ASPP specifikos jos neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu;
• Užtikrinti, kad įstaigos specialistų tiesioginio kontakto su pacientu konsultacijoms, visi pacientai būtų registruojami: telefonu, ar per išankstinę pacientų registravimo informacinę sistemą ar kitu (nuotoliniu) elektroniniu būdu.

4. PACIENTŲ SRAUTŲ VALDYMO PRINCIPAI:

•  Kiekvienam srautui, nurodytam šio plano 4.1.1., 4.1.2. ir 4.1.3. papunkčiuose, priskiriamos atskiros priėmimo valandos, įstaigai dirbant darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 20.00 val.
• Planuojama pirmame etape ASPP teikti naudoti ne daugiau kaip 50 proc. maksimalaus per dieną galimo priimti pacientų skaičiaus.
• 2 savaičių laikotarpiu nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos epidemiologinei situacijai šalyje neblogėjant – paslaugų apimtis didinti,
• Vykdoma Įstaigos per vieną darbo dieną galimo priimti maksimalaus pacientų skaičiaus stebėsena, vertinama epidemiologinė situacija ir, jai keičiantis, koreguojamas maksimalus priimamų pacientų skaičius įstaigoje;
• pacientų priėmimas būtų vykdomas griežtai laikantis suderinto Plano;
• Su Planu privalo būti susipažinę ir savo parašu tai patvirtinę visi įstaigos darbuotojai;
• Pirmiausiai bus teikiamos paslaugos tiems pacientams, kurių nesuteikus atsirastų poreikis būtinajai medicinos pagalbai ar labai pablogėtų paciento sveikatos būklė.
  • Vyresni nei 60 m. amžiaus rizikos grupei priklausantys bet virusinės infekcijos simptomų neturintys pacientai ir (arba) lėtinėmis ligomis sergantys pacientai,- bus atskirti ir priimami darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 12.00 val;
  • Virusinės infekcijos simptomų neturintys vaikai bus priimami darbo dienomis nuo 12.00 val. iki 16.00 val. (esant būtinybei – nedaugiau kaip vienas lydintis asmuo) įleidžiamas likus ne daugiau nei 10 min. iki paskirto vizito laiko.
  • Virusinės infekcijos simptomų neturintys suaugusieji iki 60 metų amžiaus ir neturintys lėtinių susirgimų. Įstaigoje galės lankytis nuo 13.00 val. iki 19.00 val.
  • Kabinetų, skirtų, tiesioginio kontakto su pacientu laikas konsultavimui ir darbui organizuojamas nuosekliai paskirstant laiką: tiesioginė konsultacija iki 20 – 30 min., valymas, dezinfekcija ir vėdinimas 15 – 20  ( minimalus ekspozicijos laikas).
  • Darbą organizuoti užtikrinant, kad nesusidarytų fizinių pacientų laukimo eilių įstaigos viduje – užtikrinti, kad prie kabineto durų lauktų ne daugiau kaip 1 pacientas, laikantis 2 m saugaus atstumo;
  • Paslaugos pacientams įstaigoje turi būti teikiamos griežtai jiems paskirtu vizito laiku, vieno langelio principu, vieno vizito metu,.
  • Į įstaigą pacientas (esant būtinybei – ne daugiau kaip vienas lydintis asmuo) įleidžiamas likus ne daugiau nei 10 min. iki paskirto vizito laiko.
  • Laukdami patekimo į įstaigą pacientai vienas nuo kito privalo laikytis saugaus 2 m atstumo;
  • Tiesioginio kontakto su pacientu ASPP tuo pačiu metu negali būti teikiamos greta esančiuose susisiekiančiuose kabinetuose;
  • Tiesioginėms konsultacijoms ar ir procedūros skirtame kabinete per vieną darbo dieną, galima registruoti iki 16 pacientų.

5. KITOS ĮSTAIGOS AMBULATORINIŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO SĄLYGOS:

 Kabinetuose kuriuose teikiamos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, darbo priemonės, medicininiai prietaisai privalo atitikti higienos normų bei teisės aktų, reguliuojančių medicinos priemonių (prietaisų) naudojimą reikalavimus.

• Nurodyti visų įstaigos kabinetų dezinfekcijos laikus,
• Užtikrinti visų įstaigos patalpų išvalymą ir dezinfekciją kiekvienos darbo dienos pabaigoje.
• Užtikrinti, kad įstaiga parengtų kiekvieną dieną nuotolinių ir tiesioginio kontakto su pacientu ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus ataskaitą. duomenys apie per dieną ASPĮ priimtą maksimalų pacientų skaičių turi būti kaupiami ir prireikus pateikiami Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos;
• Ataskaita apie prieš tai buvusios darbo dienos rezultatus teikiama direktorei.
• Paslaugų atnaujinimo apimtis nustato įstaigos direktorė.
• Tiesioginio kontakto su pacientu konsultacijų ir paslaugų teikimo, planavimo mastas įstaigoje bus mažinamas ne mažiau kaip 50 proc. jei bus bent viena iš šių sąlygų :

• Šalyje patvirtinta po 50 ar daugiau naujų COVID -19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejų per dieną;
• tris dienas iš eilės.
• Šalyje patvirtinta 200 ar daugiau naujų COVID -19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejų bent 1 dieną.

 „ŠVARUS“ ATVEJIS Pacientas simptomų neturi ir neturėjo artimo sąlyčio su patvirtintu COVID-19 ligos atveju

1. Jam uždedama vienkartinė veido kaukė
2. Paciento nereikia izoliuoti į atskirą patalpą
3. Personalas privalo dėvėti asmens apsaugos priemones (1 arba 2 apsaugos lygis)
   • 1 apsaugos lygis
     • Medicinos personalui (esant trumpalaikiam sąlyčiui):
       • vienkartinė medicininė veido kaukė. Svarbu gera rankų higiena ir standartiniai sanitarinės saugos principai
     • 2 apsaugos lygis
       • Medicinos personalui (esant tiesioginiam ar ilgalaikiam sąlyčiui):
         • vienkartinė medicininė veido kaukė;
         • vienkartinės pirštinės. Svarbu gera rankų higiena ir standartiniai sanitarinės saugos principai.

 

Medicininės reabilitacijos paslaugų atnaujinimą ketiname pradėti gegužės antroje pusėje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. priimtu nutarimu Nr. 207 dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo laikotarpiu nuo 2020-03-16 iki 2020-04 11 dienos, Medicininės reabilitacijos įstaiga VšĮ ,,Pagrindinis ortopedijos servisas“, karantino režimo laikotarpiu atideda visų paslaugų teikimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 d. 2 p., bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 25 d. priimtą nutarimą Nr. 264 ,, Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. priimto nutarimo Nr. 207 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo pakeitimo“ kuriuo šalyje paskelbta ekstremali situacija ir karantinas ir kitas Lietuvos Respublikos valstybės institucijų taikytas priemones susijusias su Medicininės ambulatorinės reabilitacijos visų paslaugų atidėjimu, VšĮ ,,Pagrindinis ortopedijos servisas“ (toliau – viešoji įstaiga) direktorės įsakymu Nr POS – 2020/11 ,, Dėl prastovos“, paslaugų neteiks iki kol šalyje LR Vyriausybė skelbs ekstremalią situaciją ir karantiną.

          Apie medicininės reabilitacijos paslaugų atnaujinimą sekite informaciją kurią paskelbs Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir mūsų interneto svetainėje www.posmed.lt;

Telef.: 8-612-75880; 8 37 200781, 8 37 200782

Būkite sveiki!

Su Pagarba:

VšĮ „Pagrindinis Ortopedijos Servisas“

Direktorė                                                                                                                         Aurelija Kliučinskienė

 

 

 

Kaune įsikūrusi moderni ambulatorinės reabilitacijos įstaiga „Pagrindinis ortopedijos servisas“ savo veiklą pradėjo 2009 metais, tačiau jau sulaukė daug šiltų atsiliepimų. Čia atvykę pacientai medikų visada pasitinkami ir išlydimi su šypsena.

 

 

„Man trūko bicepso sausgyslė, operavo petį, tad trečia savaitė, kai šioje įstaigoje lankau įvairias procedūras. Reikia, kad ranka vėl būtų veikli, tokia, kaip buvo. Jau po savaitės pajutau pagerėjimą, kaskart jaučiuosi vis geriau. Man dar gydo ir kojos nudegimą, nes kitoje gydymo įstaigoje net nepatarė, ką daryti. Čia labai malonus aptarnavimas“, – komplimentų įstaigos personalui negailėjo Eglė Sakalauskienė.

Kiekvienam žmogui, atvykusiam į ambulatorinę reabilitaciją, procedūros skiriamos individualiai. „Reabilitacija prasideda nuo atvykusiojo apžiūros. Liga ar operacija gali būti panaši, bet kiekvienas žmogus skirtingai jaučiasi ir skirtingai gyja“, – aiškino „Pagrindinio ortopedijos serviso“ direktorė Aurelija Kliučinskienė.

Jos vadovaujamoje įstaigoje teikiamos paslaugos žmonėms, patyrusiems tiek sportines, tiek buitines traumas. Paklausta, ar tarp pacientų dažnai pasitaiko futbolininkų, direktorė atsakė: „Žinoma, futbolininkus teko gydyti. Ir mėgėjus, ir profesionalus. Pas mus lankėsi ir FBK „Kauno“ futbolininkai, vienas užsienyje rungtyniavęs žaidėjas. Futbolininkai dažniausiai kreipiasi, kai atsiranda problemų su kelio kryžminiais raiščiais, čiurna, menisku“.

Rekomenduoja neskubėti

„Reabilitacija trunka 14 dienų. Pacientams atliekamos įvairios procedūros: masažai, mankštos,  ergoterapija, magneto terapija, elektrostimuliacija. Taikomos naujausios metodikos, kurias naudoja Šveicarijos olimpinės rinktinės gydytojai. Mes didelį dėmesį skiriame mankštoms, žiūrime, kad žmonės nešiotų chirurgo paskirtus įtvarus, laikytųsi paskirto režimo. Iš pradžių pacientams skiriame pasyvią mankštą, kuri vėliau pereina į aktyvią – kineziterapiją. Masažai suaktyvina kraujotaką, elektrostimuliacija stiprina gijimą. Kineziterapijoje naudojamos įvairios metodikos, kurios padeda žmonėms susigrąžinti prarastas funkcijas. Tam taikomos įvairios priemonės: Gymnic kamuoliai, lazdos, treniruokliai, svoriai“, – pasakojo Aurelija Kliučinskienė.

Gydytoja reabilitologė Jolita Naujokienė

Į šios įstaigos darbuotojų rankas patenka žmonės po įvairių operacijų, kojų kaulų lūžių, stuburo patempimo, alkūnių tunelinių sindromų.  Į reabilitaciją atvyksta ir tie, kuriems pažeisti kojų, rankų ar sėdimasis nervas.

Pasak jos, net 80-90 proc. pacientų 14 dienų reabilitacijos neužtenka, daugelis pageidauja papildomų užsiėmimų. „Sportininkams, tarp jų ir futbolininkams, nederėtų skubinti įvykių, reikėtų visiškai išgyti, nes forsuojant įvykius galima pakreipti koją ar dar kažką ir vėl atsiranda problemų su raiščiais. Todėl mes rekomenduojame neskubėti, palaukti, kol tvirtai atsistos ant kojų ir galės sportuoti“, – teigė „Pagrindinio ortopedijos serviso“ direktorė.

Dirba labai kvalifikuoti specialistai

Šioje gydymo įstaigoje yra daug kabinetų ir salių: mankštų salė, iš trijų mažesnių salyčių susidedanti fizioterapijos salė, masažo kabinetai, gydytojų apžiūros kabinetai. Ergoterapijos salėje atliekama parafino terapija – šildymas parafinu. Taip pat atliekami vakuuminiai masažai kraujotakai pagerinti. Yra intermituojančios kompresijos, elektrokardiogramų kabinetai. Tai ypač aktualu sportininkams, kad galima būtų pastebėti ar nesutrikęs širdies ritmas. Sportininkams čia dažnai taikoma šalčio terapija.

Viena iš fizioterapijos procedūrų – giluminis masažas, kurį atlieka Birutė Rupšytė

„Pagrindinio ortopedijos serviso“ kolektyvas nėra didelis, jį sudaro 14 žmonių. „Pas mus dirba tik labai aukštos kvalifikacijos specialistai, visi diplomuoti ir įgiję magistro laipsnį. Fizioterapijos kabinete su elektros aparatais procedūras atlieka nemažą patirtį turinti Birutė Rupšytė. Ergoterapeute dirba Jurgita Navikaitė, kineziterapeutėmis – Agnė Kanavolaitė ir Vilma Sajatauskienė. Pastaroji  turi 14 metų patirtį. Turime logopedą, psichologą, socialinį darbuotoją, tris gydytojus – Medicinos mokslų daktarą Liną Pauliukėną, gydytojas-reabilitologes Jolitą Naujokienę ir Romantę Danieliūtę. Taip pat pas mus dirba neurochirurgai – daktarai Bronius Špakauskas, Arūnas Žobakas, docentas Egidijus Marcinkevičius“, – kolektyvą pristatė Aurelija Kliučinskienė.

Turi modernų aparatą „Hivamat“

„Pagrindinis ortopedijos servisas“ Kaune pirmasis įsigijo modernų „Hivamat 200“ aparatą

Birutė Rupšytė su „Hivamat 200“ aparatu atlieka giluminį masažą – elektrostatiniu krūviu veikiami minkštieji audiniai. Tai mažina uždegimą, gerina kraujotaką. Šis aparatas su elektros stimuliacija pagreitina gijimą. „Prieš metus Kaune „Hivamat 200“ turėjome tik mes“, – sakė Birutė.

Ji atlieka ir elektrostimuliacijos procedūras. „Jos tinka po visų sportinių traumų, operacijų, nervų pažeidimų, stiprina raumenis. Pacientams atsiranda daugiau jėgų, judesių laisvumas“, – aiškino B.Rupšytė.

 

Kineziterapeutė Vilma Sajatauskienė turi 14 metų darbo patirtį

Kineziterapeutė V.Sajatauskienė papasakojo, kaip pacientas turi elgtis po kelio sąnario raiščių operacijos: „Per pirmąsias dvi savaites reikia riboti fizinį krūvį, naudoti kelio įtvarą, vaikščioti su ramentais. Galimi pratimai blauzdos raumenims. Po 3-4 savaičių ant operuotos kojos jau galima perkelti visą kūno svorį, važiuoti veloergometru, laipioti laipteliais. Po mėnesio reikia plaukioti, lipti laiptais. Dar vėliau rekomenduojamas ėjimas bėgimo takeliu, po truputį didinant krūvį. Nuo 12-os savaitės ant bėgimo takelio reikėtų bėgioti ristele. Praėjus trims mėnesiams įtvaro nebenaudoti, galimi judrūs pratimai. 16-ą savaitę pradedamas lengvas bėgimas lauke, o praėjus keturiems mėnesiams – ribota sportinė veikla. Maždaug po penkių mėnesių intensyvinama bėgimo ir judriųjų pratimų programa ir žmogus vėl gali pradėti sportuoti“.

Ačiū nuostabiam kolektyvui.